at apo bën. për Nosto Damo, cadun ëncaro So që nouo côi për tu , laitos So që noun ës à la fialouzc lë So që podës fa iuêi, noun lou Së pu rës noun vēzës, ataco mandës à dëmnan. t'as pêzës. So që fë vệi, fë po pa tër- So q'iuel noun vêi, cor pour dôou. On disoit en v. fr. ce que pougnâvo. sërié bỏno à planta su rôco, euls ne voit , euers ne duet. Soûbros fan ounou. Sërvicë dë grau Sëgnou, ës Sou dë bôros dë fë, ia që calié dë vêirë, a fa dë vous ; lous azës që s'i arëftou. sou dë finetlos, courdurados Boun vous po réirë. ën dë fiou blan, Së fërvis dë la pâouro d'âou Sou dë jhâillos, që noun las Sou d'uno rallo, që lou miliou m'ëstouvë pa për lou bru. Së vêi bë à tous iuels që ia têtto Solli ifta nourî din lou bos, las n'ës pa cuiếcho. beftios më fao pa pôou. Së vôou boura d'âou rën das Soûi malâirous en fricassados, gros cbivãous é po pa adëza à noun trôbë që d'ollës. la grûpi. Sou l'oumbro d'un âzë, lou så vos fa un afáirë., vâi-li; chiiëntra ãou mouli. së noun la vos, mando-li. Sourël dë Mountaouban qe së vos troumpa toun vëzi, fai luza lous bartásës. planto l'amourié gros , lou fighié Sourélio é plôou, coumo Diou mani , é fuino toun, pra à San vôou. Marti. Soos juels fan forso cîro , âou. Së voulés viourë bësögu , vous rën bon mërca dë las candelos, cal pa dirë à dëgus, q'ajhas Souvën un jhëntiliômë dë bon vi, ni fänno belo , ni pâlio , manjho un paîzan dë foss'atjhen din l'escarcêlo, fë. Siis Sibla à cầoulo, caura âou lié, Suivan las jhëns , lous ën. és un finnë dë foulié. cớns: şiés pëgous, coumo las mous. Suivan la râoubo , Diou dono cos d'âou mës. d'Aoûs. lou frë. Siés tout ëspri, é tou görjho , cëmënceri dë pan blan, Siou mênși, crous dë pâlio. T So që Diou gârdo ës bë garda. So që dîzës apouacharié pa'n fus. So që lou bëghi adus, lou Tan bado agassou , që bella. suzari l'empôrto. gâfso. So që lou fol fãi à la fi, lou Tan dë testos, tan dë jhëns. fajhë lou fài Dîous ën prömié, 3. Tan grato. câbro, që mâou So që méftrë vôou, é varlë jhâi. ploûto, sou dë groûmos për. Tan. mâi l'on tëméno la mer. dúdos. do, é can mâi pu. Tan tas. Tan prigoun noun së fai lou Tén lous qatrës effës , fin fo, që lou fun noun salîgo. fol, fat , fantasti. Tan pu rîchë, tan pu chîchë. Tën përdu jhamâi të rëcóTan që lou malâou vîou , bro. ëspêro. Tën që lë lëvo dë gnoch , Tan që riras , noun mouri- passo pa lou pioch. Tén cous pêzës câous é ca cër. Tan që voudras, ami ; més vélo , piso souvën për la graqë ld boulfo noun tôqës. vêlo, é dë toun cor casso lou Tan vâi l'azë âou mouli, që vën , së tu vos vîourë loungasa lou cami. mën. Tan vâou bë batu , që mâou Të prus aqi oantë të gratës. batu. Têro dë Nourâri , nouu fruTan vâou un ëscu d'or, q'un tifiari. ëscu dë pâlio. Téro dëssus é peiro mësclos. Tan vâou vënta âilla , coum'à Téro dë turulûro; qan plôou, l'âiro. vén dûro ; qan fâi fourël, ven Tâou a drë , q'ës coun- mólo ; qan fâi d'âouro , s'ëndanna. vôlo. blânco lou fâi granat. Tirarié dë fan d'uno peiro. Tâou counsëncis , që s'ën Tou bon chival brûco. pëocis. Tou cami vâi à la vilo. Tâou créi d'avëdr'un iôou Tou chi që jhậpo moussigo kou fio , që gna pa që lou crou- pa. vël. Tou fài vëntrë ; maï që l'ai Tâou créi përa , që câgo. ëntrë. Tâou dôno lou cuncël , që Toujhour dûro pa lou mâou. dono pa las ajhûdos. tën. Tãou ës fol , që noun s'ou Toujhour l'aigo vâi âou mouli, pềnfo. & la pểiro âou clapas. Tâou fas, câou ëspérës. Toujhour lou mourrié lën as Tâou më dêou, që më dë- aliës. mândo. Toujhour ou vệirës ; à Tâou nëna do , q'a belo pộou. pâour'omë vigno dë grës , é Tâou n'a rës që la dëbastado, fumado dë côdous. Toujhour proumërrë é noun Tâou penso ghilia Ghilio, që Tou poucel ës bel. Toutës lous maris që fou Tâou ris d'un iuél, që d'âou countëns dansarien su lou cûou cor ploûro. d'un vệirë. Tảou trabalio , që noun sa Tout aco vâi për coumpäirë é per coumâitë. Tar crido l’łoucel , qant ës Tourës lous biôous dë la prës. Camârgo pourien mouri që Të faran dë tâou pan , soûpo. noun m'ën vëndrié uno bâno, Tëmpelto d'âillado, noun galté Tou vâi për ëscudelos. jhamai vîgno. Touto sabato , dëven grculo. Tén l'alë , coum'un cabur. Toutos la fës q'ëlîousso, scono Cairë. pa, Tome II. Dod со për càoy. fës paga. Trabal , ës trësor. Un tëcouncilia ënëmi noua Trës cãousos fou aoudioúfos, foughé jhamai bon ami. un richë avaricious , ua pâourë Un servicë u'ës jhamâi përdu ourgulious, é un vieliar, qan- Coun un vilén l'a rëflaupu. t-ës paliar. Tro dë pastûro à l'azë, qan në fai lirieiro. V Tro-t' é noun prou , dos câouzos dë foro fëzou. Vâou mâi ami ën plâlso q'ar. jhën ën bolliso. U Vâou mâi cala , që mâou parla. Un avërii, ne vôou dous. Vâou mâi carëftié dë plasso , Un bë-fa rëproucha, ës dos q'aboundanso d'oustãou. Vâou mâi dirë, ai që farâi! Un bon nadâirë à la fi fë që noun pa , ai që fazén! nego. Vâou mai dirë, ari , që mëna Un co d'aou jhour las lou câri. tripos gourgoûliou. Vâou mâi dirë, paourë iềou Un ës l'armazi , l'âoucrë lou që pâourë n'âoutrës. tiradou. Vâou mai estrë âoucel de mi. Un fio dë fënno vêouzo , lieiro , q'ãoucel dë voulièiro. uno broukero é dos pâlios. Vâou mâi êftre prés d'un ca. Un foughé pënjha , për ditë gâirë që prés d'un capulairë. la vërta. Vâou mai fa ënvëjho që piéta, Un marchan ës coum'un por, Vâou mâi fil courousa lon po pa ditë që fégo gras, jhếrdrë bën amâiza. g'oun fiėgo mor. Vâou mâi jhouga à la fëgûro , Un ômë dë pâlio vảou mâi që d'ërpëra à l'avantûro. q'uno fënno d'or. Vâou mâi la sâoulo që lou Un ômë parâoulous, jhamâi pêissou. doua fourcc sâjhë. Vâou mâi lica, që moussiga. Un ômë q'ës mâou-marida , Vâou mâi moufio , që pa rës. vâoudrié mâi që foughés nëga. Vâou mâi pêsso , që trầou. Un oustãou n'ës pa cabãou , Vâou mâi plëga , që coummés lon câou. prë. Un pãou d'ajhudo fâi gran bë. Vâou mâi fabë, q'avë. Un përëzous, për un pas në Vâou mâi fëzou , që lâourafâi dous. Un picho la ës lêou plë. Vâou mâi tênë, q'ëspëra. Un plazë ës përdu, qan-e'un Vâou mâi tênë un passerou , ingra l'a rëfsãoupu. q'ërpëra un capou. Uno bono frëmo, uno bono Vâou mâi tira , q'ëscupi. câbro, uno bono niõio fou trës Vâou mâi touca uno bono maridos beftis. pél, q'uno michanto car. Uno câouzo bë coumënsado ës Vâou mâi un âoucel à la man, mita-facho. q'uno gânto ën l'er. Uno longo cordo tîro , që Vâou mâi va capel , që dos d'aoutrui la mor dësîro. côifos. Uno man lavo l'âoutro, é Vâou mâi un fâi bë lia, që touros dos lou visajhë. dous mâou ëftacas. Uno pichôro moûsco fai Vâou mâi un që fa, që dous tëpëta un gros azë. që cercou. , që zou. Våou mâi un tén, që dous tu Vâou (parla francës į mé lou. gavo i-ëscâpo. fa ta bëzougao qan noun li Vos troumpa marchan? prë- Vëstillés boới Coun , sëmblara brëscos. Voulés arësta un fol ? cargas-li Vëzia coum'un pëzoul dë uno fënno âou col. vielio. * Voulés ? ana-ië. Voulés pa ? Vido dë castel, prou rirë, é manda.ië. pâou manjha. Vous parlas tro n'aurëz.pa Vidoun vidâou suivan la ma têlo. vido lou jhournâou. Vous âouzillë, pourtas d'er. 2, Vięlieflo , malâoutié dë na- clos. tûro. Vielios amours é viel chamas, Y prouocamën fou rëcalibas. Viel mëdëci, jhouinë barbié , Y-a bë dë difërënro ëntre Y-a câoucus, é cãoucus. Claro. Y-a dë vilagné kou bastou. mos é për Cavaliés. Y-a jhis dë carëtié, quë. sa Vivo l'amour mâi që iệou carëto noun rëvefsë. Y.a jhis dë vici që las fënnos Vôou ënsëgna soun pâirë à fa é las mounînos noun sáchou. d'ëfans. Y-a mai dë tën që d'obro. Vôou fa couma lous gran chis , Y-a trës mënos dë jbën q’an pilla cronto las parës. përmissãou dë cou dirë, ëfans , Vôou fa créirë që las galinos fols , é ëmbriâis. fan lous iôous për lou bé. Y van coumo las fëdos à la Vôog fa Michèou.l'ardi. tảou. dinë. Fin des Proverbes. 9 ERRATA du Tome premier. AL L'Article ABOUCA , troisieme ligne , le fac , lisez ce sac. Art. ABOUCASSI, ligne 2 , abatardit, lisez abacardi. Ibidem , ligne 7, abacardi , lisez abacardit. Page 6, premiere colonne , croisieme ligne du premier alinea, recueil lit ; je cueille , lisez recueillir , font je cueille. Ibidem, ligne 4 , je cueillirai , lisez , je cueillerai. Art. AMOûRO, lig. 3 , chauues, lifez chaumes. & écrivez à la place , par un renvoi au bas de la page , l'an cienne prononciation bâu sans la rendre , fait. Art. BOÚISSERÔLO, lig. 10, Meirneis , lisez Meirveis. Page 100, feconde colonne , premiere ligne du premier aliuea , lorf que les champignons prennent , lisez lorsque les champignons porreux prennent. Art. BROUNDEL , premiere ligne, un guignon, lisez quignon. Page 124, premiere ligne , premiere colonne, souvent en françois , lisez souvent au françois. Art. CRÎDOS, lig. 1 & 2 , banc , lisez ban. les , lisez 2°. que lorsque les. Art. du premier DËSBADAOULA, au dernier mot , ouvert, lisez Art. DRAPEL, lig. 2 , en maillot, lisez au maillot. Art. Ë MPOÙIZOUNA, lig. 2 , tout est, lisez tout en elt. - Art. ËSCLOUPË , lig. 2, la farcole, lisez la faséole. Page 300 , seconde colonne , premiere ligne., Mars le est , lifez Mars eft le. mur, lisez muri. Art. ËSTOUPOS, troisieme alinea , lig. 9, former des fibres , lisez former de fibres. ouverte. ERRATA du Tome second. Αι U commencement de la lettre K, ligne 21 , prononce pas à l'égard , mettez un point après pas. Ari. LIŁ, LIECH , lig, I; une couchette , lisez une couche. |